Egzistencinė meno terapija

  • Egzistencinė meno terapija – tai bendras darbas tarp žmogaus, psichologo ir meno kūrinio. Jei tai grupinė meno terapijos veikla, tuomet yra žmogus, grupės nariai ir psichologas, kurio vaidmuo visiškai minimalus. Tuo ji ir skiriasi nuo šnekamosios terapijos – trikampiniame santykyje atsiranda naujas elementas – kūrinys, gimęs iš išpieštų ištapytų vidinių procesų ir konfliktų. Ir kūrinio objektą, ir spalvas, ir formatą renkasi pats dalyvis. Yra žmonių, ypač vaikų, kurie nežino, kaip per kalbą išreikšti tai, kas vyksta jų galvoje ar kūne, trūksta žodžių jausmams ir patirtims apibūdinti, tačiau kur kas lengviau tai geba padaryti pasitelkiant vaizdo priemones – dažus, molį, fotografijas. Be to, kadangi toks bendravimas nėra tiesioginis pokalbis, jis pradžioje ne toks intensyvus, gąsdinantis, todėl gali žmogus jaustis saugiau, kurdamas meno kūrinį, jis turi galimybę atsitraukti, pabūti su savimi, su tuo, kas vyksta jo viduje, į savo išgyvenimus pažvelgti iš atstumo. Žmogaus piešinys nėra nei kritikuojamas, nei vertinamas. Tiesiog išsakoma tai, ką kiekvienas jame mato ir jaučia. Tai padeda atrasti tokias savęs ar situacijos pažinimo įžvalgas, kurių žmogus net nemanė turintis.